Apžvalga:Bela buvo dar visiškai maža, kuomet apsigyveno kartu su Luku – vaikinu, kuris iš karto tapo jos geriausiu draugu. Jai patiko dūkti su Luku, mokytis iš jo mažų gudrybių, lankyti sergančius Luko draugus ir... gainioti šalia namų gyvenančias voveres. Kartą Lukui išvykus Bela pasiliko kartu su jo mama, liūdėjo, kol už lango nepasirodė ji – voverytė. Bela puolė paskui ją ir pati nepastebėjo, kaip nuklydo per toli nuo namų. Nepažįstami žmonės priglaudė pasiklydusį šunelį, išsiveždami jį už 600 km nuo Luko namų – jie nepastebėjo Luko iškabintų skelbimų apie dingusią Belą, nes gyveno per toli. Nors naujieji šeimininkai buvo geri ir malonūs, Bela kasdien ilgėjosi Luko. Vieną dieną ilgesys ją įveikė – Bela leidosi į ilgą 600 km kelionę namo pas savo geriausią draugą Luką. Ji nežinojo, kokie nuotykiai jos laukia, kad teks išsisukti iš vilkų pinklių, susidraugauti su kalnų liūtu, gelbėti sniego lavinos užgriūtą žmogų ir t.t. Daug linksmų ir pavojingų nuotykių dėl vieno tikslo – sugrįžti namo!